Tikėjimo išpažinimas

Biblija

Mes tikime, kad dieviškasis Apreiškimas paskelbtas per pranašus, Jėzų Kristų ir apaštalus, yra neklystantis, absoliutus ir užbaigtas. Jis išdėstytas Biblijoje (Šventajame Rašte). Bibliją sudaro 66 Senojo ir Naujojo Testamento knygos. Visas Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas (1 Tim 3,16). Buvo paskelbtas ne žmogiškos išminties žodžiais (1 Kor 2,13). Jį skelbė Dievo įkvėpti šventi žmonės, vedami Šventosios Dvasios. Jis yra aukščiausias ir galutinis autoritetas mūsų tikėjimui ir gyvenimui. (2 Pt 1,21; 1 Pt 1,10-12; Jn 7,15-17; 1 Kor 2,10; Jn 14,26; Gal 1,11-12,15-16)

Dievas

Mes tikime į vieną Dievą, kuris egzistuoja trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus – Jėzus Kristus – ir Dievas Šventoji Dvasia. Visi trys asmenys yra Dievas ir turi savyje Dievo esmę, savybes ir tobulumą. (Jn 15, 26; 2 Kor 13, 13-14; Mt 28;19; 1 Pt 1, 2; Jn 1, 1-3, 14, 18; Apd 5, 3-4; Mt 3, 16-17; 1 Kor 3, 16; Jn 6, 27)

Dievas Tėvas

Mes tikime į Dievą Tėvą – tobulą tiesą ir tobulą meilę, visaapimantį ir visagalintį. Jam svarbūs žmonių reikalai. Jis girdi ir atsako į maldas, gelbsti nuo nuodėmės ir mirties tuos, kurie ateina pas Jį per Jėzų Kristų (Ps 145, 17; 1 Jn 1, 5; 1 Jn 4, 8-10, 16; Hbr4, 13; Apr 1, 8; 1 Jn 1, 9; Mt 6, 6,31-32, Jn 3, 16-18; Tit 3, 4-6)

Jėzus Kristus

Mes tikime į Jėzų Kristų, amžinąjį Dievo Sūnų, tikrąjį Dievą ir tikrąjį žmogų, pradėtą iš Šventosios Dvasios ir gimusį iš mergelės Marijos. (Hbr 7, 22-29; Apr 22, 12-13, 20; Kol 2, 9; Fil 2, 6-8; 1 Jn 5, 20; Mt 1, 18-24; 1 Tim 2, 5)

Šventoji Dvasia

Mes tikime į Šventąją Dvasią, kaip trečiąjį Dieviškosios Trejybės asmenį, kuri liudija apie Dievo Žodžio tikrumą, parodo pasauliui nuodėmę, apreiškia dvasines tiesas, prikelia naujam gyvenimui nusidėjusį žmogų, vadovauja dvasiniam pažinimui kiekvieno, kuris tiki Dievą, liudija, kad esame Dievo vaikai, atveda į tiesos ir tikrąjį kelią įvairiose gyvenimo aplinkybėse ir padeda jose orientuotis. (Jn 16, 7-15; Rom 8, 14-16, 26-27; Tit 3, 5; Apd 5, 3-4; 1 Kor 2, 14-16)

Žmogus

Mes tikime kad žmogus, sutvertas pagal Dievo atvaizdą ir paveikslą, sugundytas šėtono nusidėjo, prarado asmeninį ryšį, t.y. bendravimą su Dievu, ir dvasiškai mirė. Visa žmonija neša savyje šią sugadintą prigimtį, vedančią į nuodėmę ir dvasinę mirtį. (Pr 1, 26-27; Pr 2, 7; Pr 3, 1-7, 15-24; Rom 3, 9-18; Rom 7, 14-20; Ef 2, 1, 5)

Nuodėmė

Mes tikime, kad visa, kas regima ir neregima, buvo Dievo tobulai sutverta. Nuodėmė atėjo per šėtono ir jo angelų nuopuolį ir dabar yra veikianti blogio jėga. Pastarasis amžių pabaigoje, kartu su puolusiais angelais bus įmestas į „ugnies ežerą“ – pragarą. (1Kol 1, 16; Ez 28, 14-19; Ef 2, 1-3; 1 Pt 5, 8; 2 Kor 4, 4; Apr 20, 10; Mt 25, 41)

 

Išgelbėjimas

Mes tikime, kad Dievas myli puolusį žmogų, sudaro laisvo pasirinkimo galimybę ir siūlo sielos išgelbėjimą bei ryšio su Juo atstatymą per tikėjimą į išgelbstinčią Jėzaus Kristaus auką. (Jn 3, 16-21; Rom 2, 4; Jn 12, 46-47; Jn 17, 20-21; 1 Kor 1, 9)

Mes tikime, kad Jėzus Kristus mirė, kaip sako Raštai, už mūsų nuodėmes (1 Kor 15, 3-4), teisus už neteisiuosius. Jėzaus Kristaus pralieto kraujo kaina ir mirtimi ant kryžiaus, nusidėjęs žmogus yra skelbiamas atpirktu, apvalytu, išteisintu ir sutaikytu su Dievu. (1 Pt 1, 18-19; 1 Pt 2, 24-25; Apr 1, 5; 1 Kor 1, 30; Rom 4, 25; Rom 5, 11; 2 Kor 5, 18)

Mes tikime kad Dievas skelbia išgelbėjimą Jėzuje Kristuje per malonę, kaip Dievo dovaną, kurios niekas negali užsitarnauti gerais darbais ar įgyti vykdant religinius ritualus ar apeigas. Dievo dovana yra tobula ir išbaigta. Nuo pat dvasinio gyvenimo pradžios žmogus gauna ir Šventosios Dvasios dovaną. (Rom 3, 24; Ef 2, 8-10; Gal 2, 16; 3, 11; Jok 1, 17; Ef 1, 13; Jn 3, 5-7)

Atgimimas

Mes tikime, kad atgimimas iš naujo yra naujas dvasinis gyvenimas, prasidedantis įtikėjus Jėzų Kristų, kaip asmeninį Išgelbėtoją. Dėka tikėjimo, žmogus tampa nauju kūriniu ir gyvena Dievui paskirtą gyvenimą. (1 Pt 1, 3; Gal 2, 20; Tit 3, 5; 2 Kor 5, 17-18; Rom 8, 9)

Mes tikime, kad dvasiškai atgimęs žmogus turi vidinį liudijimą, t.y. patvirtinimą, kad jis paveldės amžinąjį gyvenimą. Įsitikinimas išgelbėjimu yra pagrįstas Dievo Šventosios Dvasios apreiškimu. Jis patvirtina, kad žmogus yra atnaujinęs ryšį su Dievu. (Rom 8, 15-16, Gal 4, 6; Hbr 10, 15; 1 Jn 5, 10-12)

Prisikėlimas

Mes tikime į Jėzaus Kristaus prisikėlimą dvasia ir kūnu iš numirusiųjų. Jėzus Kristus yra prikeltas Dievo jėga, paimtas į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis- vienintelis Tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus, Vyriausias kunigas ir užtarėjas kiekvienam, kuris su tikėjimu kreipiasi į jį. (Mt 28, 6; Lk 24, 34; Rom 6, 4; Apd 1, 9-11; Apd 2, 32-33; Apd 7, 55-56; Ef 1, 20; Kol 3, 1; 1 Tim 2, 5; Hbr 4, 14-15, 26-27; 8, 1; 1 Jn 2, 1; Hbr 12, 24)

Kristaus sugržimas

Mes tikime į Viešpaties ir Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus sugrįžimą šlovėje ir su jėga pasaulio teismui. ( Jn 14,3; Mt 24,30-31; Fil 3,20; Apr 19,11-16; Lk 21,27)

Amžinas gyvenimas

Mes tikime į visų išgelbėtųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą su Dievu, į Dievo teismą ir nuteistųjų amžinąją pražūtį, kančią ir atskyrimą nuo Dievo. (1 Tes 4, 15-17; 1 Kor 15, 51-57; 2 Kor 5, 1-2; 1 Tim 1, 15-16; 2 Tim 2, 10-13; 1 Kor 3, 13; Hbr 9, 27; Apr 20, 11-15; Apr 21, 8; Mt 25, 41)

Bažnyčia

Mes tikime, kad Bažnyčia yra sudaryta iš tikinčiųjų į Viešpatį Jėzų Kristų, kaip asmeninį Išgelbėtoją, Dievo pakviestųjų į savo Sūnaus karalystę. Jėzus Kristus yra Bažnyčios galva, o Bažnyčia yra Kristaus kūnas ir jo sužadėtinė, kur kiekvienas tikintysis yra Šventąją Dvasia pakrikštytas (sujungtas, panardintas) į Kristaus kūną. Krikštas Šventąją Dvasia yra Šventosios Dvasios veiksmas, įvykstantis vieną kartą, įtikėjimo metu. (Kol 1, 13; 1 Kor 1, 2; Ef 2, 19-22; Rom 12, 5; Ef 4, 12; 2 Kor 11, 2; Apr 21, 2; 1 Kor 12, 13; Gal 3, 27-28)

Bažnyčia ir valstybė

Mes tikime, kad vyriausybė yra Dievo paskirta ir tarnauja visuomenės interesams bei tvarkai. Mes turime melstis už vyriausybę, o taip pat privalome jos klausyti, jeigu įstatymai ir įsakymai neprieštarauja Šventojo Rašto principams, tačiau nepasiduoti pagundai atsiduoti valstybei su tokia ištikimybe, kurią pridera rodyti vienam Dievui. Krikščionys visų pirma yra atsidavę ir ištikimi Kristaus karalystei ir visuotinai Jo Bažnyčiai. Kiekvienoje valstybėje ar visuomenėje krikščionys bendradarbiauja vieni su kitais, kad apgintų silpnuosius, slopintų bet kokią nesantaiką, rūpintūsi vargstančiaisiais, skatintų ir siektų teisingumo, taikos ir tiesos. (Rom 13, 1-7; Pat 21, 1; Mat 22, 21; Tit 3, 1; 1 Tim 2, 1-3; 1 Pt 2, 13; Apd 4, 18-20; 5, 29; Dan 3, 2-6; 16-18; 6, 6-11)

Bažnyčia ir šeima

Mes tikime, kad Dievas laimina viengungystę, santuoką ir šeimą. Dievas visus žmones šaukia gyventi lytiškai skaistų gyvenimą. Santuoka – visą gyvenimą trunkanti sandora, sudaroma tarp vieno vyro ir vienos moters. (Mt 5-7; Mk 10,1-12; 1Kor 7,1-40; Ef 5,21-6,4)

Sandoros ženklai

Mes tikime, kad Bažnyčia turi laikytis dviejų Naujosios Sandoros ženklų – Krikšto ir Viešpaties Vakarienės. Mes tikime, kad visi, kurie priėmė Kristų kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją, turėtų pasikrikštyti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu; kad krikštas panardinimu yra Kristaus mirties, laidojimo ir prisikėlimo vaizdinys, krikšto dėka yra įsiliejama (įstojama) į Bažnyčios bendruomenę; ir kad Viešpaties Vakarienės būtų laikomasi atminti Viešpačiui Jėzui Kristui, mirusiam už mūsų nuodėmes. Ši atminimui rengiama Vakarienė byloja tikinčiųjų susitaikinimą su Kristumi, draugystę, ramybę, taiką ir vienybę Jame. (Mt 26, 26-29; Mk 14, 22-25; Lk 22, 17-20; 1 Kor 11, 23-26)