Tie, kurie Jį myli, yra tarsi saulė

Bet tespindi tavo bičiuliai
tarsi savo galybėje tekanti saulė!
Teis
ėjų knyga 5, 31

VIEŠPATS Jėzus yra mūsų saulė. JIS nušviečia mūsų gyvenimus, sušildo širdis, apgaubia savo spinduliais, prasiskverbia į mūsų vidų ir yra vilties šviesa.
Kaip gera, kad Jėzus gali apšviesti mus ir mūsų gyvenimus!
Jei mes pasitikime ir mylime Jėzų, jei ieškome Jo maldoje, mintyse, Biblijoje, pamoksle, Jo dvasia apsireiškia mums. Jei visas kliūtis patikime J
ėzui, pajuntame Jo būtį ir Jo antspaudą: tampame lyg saulė, tekanti galybėje!
Malach
ėjo knygoje 3, 20 rašoma: Bet jums, bijantiems mano vardo, patekės teisumo saulė, skleidžianti gydančius spindulius. Jūs išeisite šokinėdami tarsi veršiukai, išleisti iš gardo. 
Taip, teisumo saulė, vadinasi, mano Jėzus nužengs ir atneš išgijimą. Sklis džiaugsmas, ramybė ir šventumas. Kaip gera, kad JIS yra saulė!
Jei kažkur keliaujame, turime būti ten kaip saulė, patekanti ryte po ilgos nakties. Turime nešti džiaugsmą ir viltį ten, kur vyrauja abejonės ir vargas. Visi turi džiaugtis mumis, jei jie mato mus, nes mes įkūnijame Jėzų saulę, Jo viltis, džiaugsmą, ramybę. Tai turime skleisti visur.
Nebūkime jautrūs, jei kas mus paliečia, ir nesibaiminkime, jei kažkas pasako blogą žodį. Būkime atidūs kitiems žmonėms. Dievas rūpinasi mumis, o mes – kitais. Tad taip turi būti.
Jėzus atneša mums išgijimą, kad mūsų siela būtų sveika ir mes nepasinertume į egocentrišką gyvenimą jausmų pasaulyje tik sau. Nes tai veda į kartėlį, aroganciją, užsidarymą ir vienatvę. VIEŠPATIE, apsaugok mane nuo mano jausmų, supančių tik mane!
Džiaugsmas, kurį dovanoja Jėzus, yra nesutramdomas. Ar matėte kada, kaip jautukai pavasarį išeina iš tvarto? Arba kaip siaučia vaikai, išėję iš vaikų darželio, kur turėjo būti ramūs? Taip atsitiks ir mums, kai Jėzus ateis. Susibūrimuose galime jausti po truputėlį šį džiaugsmą Dievu. Tai turi atsispindėti mūsų aplinkoje, tuomet saulė patekės savo galybėje.

VIEŠPATIE padėk, kad aš būčiau kaip saulė! Suteik Savo džiaugsmo ir vilties! Suteik išgijimą, teisumą ir ramybę! Padėk, kad aš nesisukčiau tik aplink save, bet pasinerčiau į Tavo gydymą ir tai galėčiau perteikti kitiems, nesibaimindamas žaizdų, nes Tu gydai ir apsaugai. Jėzau, myliu Tave, mano Saule, mano Gyvenime, mano Viltie ir mano Viskas!!

Biblijos skaitin
ys šiai dienai: Pradžios knyga 13

Išliekite savo širdį Jam

Pasitikėk juo visados, o manoji tauta!
Išliekite savo širdį jo Artume, –
jis yra mūsų užuovėja!
Psalmė 62, 9

Kaip gera, kad mūsų VIEŠPATS yra čia! Kaip gera, kad JIS išklauso mus! Kaip gera, kad Jam skirta vieta mūsų gyvenime! Kaip gera, kad JIS yra mūsų užuovėja! Kur dar galėtume mes eiti? Kas geriau supranta mus nei Tėvas danguje? Kas gali geriau paguosti nei JIS? Kas turi tiek daug žinių ir išminties? Kas yra toks galingas kaip JIS? Taip, su Dievu esame išaukštinti su savo rūpesčiais, abejonėmis, skausmais ir baimėmis!
Mes tikrai galime išlieti širdį Dievui. Kai kurie laksto po kaimus ir visiems pasakoja savo rūpesčius. Tačiau tikras tikintysis atsitraukia ir pasakoja savo vargus Tėvui. Jis išlieja savo širdį Dievui, nes žino, kad Tėvas išklausys ir padės. Jam pakanka tiek, kad Dievas, Tėvas žino ir jis pasitiki Dievu, nes JIS guodžia ir padeda. Užuovėją suteikiama kiekvienam, kas turi rūpesčių, skausmų, kenčia. JIS yra viešpačių VIEŠPATS, karalių Karalius ir kaimenės Valdovas.
Yra tik vienas vienintelis, kuri tikrai supranta mūsų vargus. Tad mums nereikia kitiems rodyti pirštu į savo skaudulius ir nusivylimą; užtenka, kad Tėvas tai žino.
Taip, aš galiu Jam išlieti širdį, nes aš pasitikiu. Dievas yra mano užuovėja.
JIS yra mūsų užuovėja. Kur dar turėčiau eiti? Tik su Juo esu saugus. Draugai bei, žinoma, priešai gali mane išduoti. Kiti galbūt džiaugiasi, kai mane ištinka nelaimė. Kodėl turėčiau pasikliauti žmonių užuojauta? Jie nelinki man gero. Man pakanka to, kad Dievas yra mano užuovėja, žino mano vargus ir skausmus. JIS yra čia, net ir vienumoje, kai man Jo reikia, visada skiria man laiko, niekada neskuba.

Dėkoju, Tėve danguje, kad Tu esi arčiau manęs nei kiti žmonės. Tu geriau gali paguosti ir padėti. Taip, Tėve, Tavo glėbyje esu saugus. Dėkoju, kad esu Tavo vaikas!!

Biblijos skaitinys
šiai dienai: Pradžios knyga 12

Ir nevesk mūsų į pagundą

Todėl melskitės taip:
Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas tavo vardas,
teateinie tavo karalystė,
teesie tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir nevesk mūsų į pagundą,
bet gelbėk mus nuo pikto.
Mt 6, 913
Dievas yra geras iš visos širdies. Jame nėra jokio blogio. JIS yra šventas, teisus, teisingas ir pilnas meilės savo vaikams. Ar JIS galėtų mus vesti į pagundą? Ne, ne JIS.
Mes vedami į pagundą mūsų pačių troškimų. Jokūbas tai aprašo labai tiksliai Jok 1, 12-15: „Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems. Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo. Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.“
Tai yra mūsų senas, didelis ir storas Aš, kuris veda mus į pagundą. Dar truputį pašvęsti, truputį patinginiauti, trupučiuką pameluoti… Senajam Aš reikia patvirtinimo, maisto, nuolatinio poilsio, pripažinimo darbe ir tarp draugų, statuso simbolių – tokių kaip didelis automobilis, dailios moterys, brangūs drabužiai… Mūsų Aš tiesiog nepasotinamas! Mes galime jį nugalėti tik tada, jei griežtai ignoruojame bet kokį jo balselį. Jis turi būti mums miręs, mūsų gyvenimas yra Jėzuje.
Jėzus buvo žmogus kaip tu ir aš. Jis šalo žiemą, o vasarą prakaitavo. Jis kentė badą ir troškulį. Jis dažnai nežinojo, kur miegos naktį. Jėzus patyrė visus sunkumus, kuriuos  patiriame mes. Jis buvo apšmeižtas ir išduotas. Jam pridarė visokių įmanomų blogybių. Tačiau JIS nenusidėjo – nei mintimis, nei žodžiais ir tikrai ne darbais. Gyvendamas šioje žemėje, JIS buvo tikras žmogus. Jis niekada nepanaudojo savo dieviškųjų galių. Jis buvo visiškai priklausomas nuo Dievo Tėvo. Taip Jis galėjo gyventi be nuodėmės, net jei ir buvo nuolat apsuptas pagundų.
Bet tose srityse, kuriose Jėzus kaip ir mes buvo gundomas,  Jis gali mus visiškai suprasti ir mums padėti. JIS yra mūsų Vyriausiasis Kunigas, kuris mus atjaučia. JIS žino, kad esame silpni žmogeliai ir negalime daug atlaikyti. Todėl JIS yra mūsų Tarpininkas pas Dievą. JIS atsiunčia mums Šventąją Dvasią, kuri veda mus teisingu keliu, mus supranta ir padrąsina. Taip, Jėzus yra 100 procentų už mus! (Plg. Hebrajams 4, 14–16.)
Ačiū, Jėzau, Tu padedi mums kiekvienoje pagundoje! Tu ypač rūpiniesi, kad mes neprarastume tikėjimo Tavimi  ačiū!!! Tu mus supranti ir mūsų pasigaili. Tu esi mūsų Užtarėjas pas Tėvą. Tu atsiunti mums Šventąją Dvasią, kad galėtume vaikščioti amžinuoju keliu. Vieną dieną Tu visiškai nugalėsi blogį ir jau dabar suteiki mums įgaliojimus kovoti prieš blogį  blogį mumyse ir pasaulyje ir prieš blogus žmones. Ačiū, kad esi kartu su mumis!!!
Biblijos skaitinys šiandien: Pradžios 11 (1 Mozės)

Atleisk mums mūsų kaltes

Todėl melskitės taip:
Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas tavo vardas,
teateinie tavo karalystė,
teesie tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Mato 6, 9–12

Jau buvo rašyta, kaip svarbu atleisti visiems, kurie mums nusikalto (žr. pamąstymą, siųstą 2017.01.25). Žinoma, jie sunaikino mūsų gyvenimo dalį ir padarė daug neteisybės. Ir todėl Jėzus pataria atleisti taip, kaip JIS atleidžia.
JIS mus pažįsta. JIS žino, kaip mus valdo savigaila, kerštingumas, teisuoliškumas ir kartėlis ir kaip jie nori sugriauti mūsų gyvenimą. Visa tai baigiasi neatleidimu. Mums buvo pakenkta, mes priėmėme tai širdin ir nuolat pakrutiname. Kaip galime būti linksmi, laimingi ir laisvi??? Mūsų senas, didelis, storas Aš aimanuoja ir skundžiasi, trokšta atkeršyti, gailisi savęs, yra teisuoliškas ir apkartęs.
Privalome vėl nuspręsti, kas yra mūsų Viešpats: Jėzus ar kaltinimas. Kas mus valdo? Kas formuoja mūsų mintis? Apie ką sukasi mūsų vidiniai pokalbiai? Kas valdo mus ir mūsų reakcijas?
Jėzus atleido. Netgi tada, kai Jam ant galvos uždėjo erškėčių vainiką ir jį plakė. Netgi tada, kai pervėrė rankas ir kojas. Netgi tada, kai Jį be jokio gailesčio paliko kabėti ant kryžiaus. JIS sakė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro!“
Korinte kažkas turėjo didelį kaltinimą. Vyko daug ginčų ir šmeižtų, ypač prieš Paulių. Tačiau jis nusprendė atleisti. Paulius taip išsireiškė: „Nes jei kam dovanojau, tai padariau dėl jūsų Kristaus akivaizdoje, kad nebūtume šėtono apgauti. Mes juk žinome jo kėslus.“
Štai kaip, šėtonas nori bus apgauti! Jis nori surakinti mus kartėlio, melo, savigailos ir visokio blogio grandinėmis. Ne, mes jį pričiupome! Mes mieliau elgsimės taip, kaip Jėzus: mes nusprendžiame atleisti! Tada Dievas gali išgydyti mūsų širdį nuo skausmo.
Šėtonas yra vadinamas brolių kaltintoju. Ir jis iš tikrųjų toks yra. Dažnai meluodamas ir šmeiždamas, kartais, deja, panaudodamas tikrus įvykius, jis kaltina brolius. Kiekvienas skundžia kitą. Taip, tai patinka šėtonui – supriešintojui, melagiui ir apgavikui! Ir mes visada patenkame į jo spąstus: „Ir vėl tas pats, daugiau jokių pasiteisinimų, nebeatleisiu; ne, dabar metas pasakyti visą tiesą, viskas baigta su tais kliedesiais, metas pasakyti aiškiai!!!“
Jėzus žino kitą būdą. JIS nenori, kad mes patys būtume pasaulio bamba, aplink kurią viskas sukasi. JIS, ir tiktai JIS, yra visatos centras. Prašau, apsispręsk teisingai! Atiduok Jam savo traumas ir skausmą! Atleisk dėl Jėzaus! Tada Jis ateis ir galės tave paguosti ir išgydyti. Daugiau nebeliks kartėlio ir keršto – sudie jiems!!!

Ačiū, Jėzau, kad išlaisvini mane iš kartėlio ir keršto! Tu esi Dievas, kuris rūpinasi manimi: aš atleidžiu ir Tu man padedi atleisdamas. Tu atstatai visą žalą, nes mane myli!

Biblijos skaitinys šiandien: 1 Pradžios 10

Kasdienė mūsų duona

Jėzus sako: Melskitės taip:
Tėve mūsų,
kuris esi danguje,
teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.
Mato 6, 9ff.

Kai kurie žmonės turi iš tiesų prašyti kasdienės duonos, nes jie niekada neturi pakankamai. Nors jie ir dirba ar bent jau ieško darbo, bet šeimai mažai kas lieka. Ką jau kalbėti apie drabužius ir butą. Mūsų pasaulis yra turtingas, jis visko turi pakankamai, tačiau vis tiek daugelis badauja.
Čia turime kitus kasdieninius rūpesčius: ar darbo vieta tvirta? Kaip bus su pensija? Ar vaikai tikrai užaugs? O kaip su gyvybės draudimu? Ar automobilis laikys dar keletą mėnesių? Gydytojas nori atlikti keletą tyrimų, ar viskas bus gerai? Yra tiek daug rūpesčių ir tikrų problemų, ir kaip būti linksmam? Taip galima būtų rūpintis ištisai, nuo ryto iki vakaro. Jei to norisi.
Bet viską galima atiduoti mylimam Dievui. JIS rūpinasi savo vaikais. Žinoma, mes norime iš anksto pasirūpinti, tam turime protą. Bet daugelį dalykų, kurių negalime įtakoti, atiduokime Dievui. JIS visuomet pasirūpins teisingai ir gerai. Taip pasakyta Jo Žodyje ir taip buvo visada, tai galioja ir man: JIS rūpinasi manimi.
Aš nenoriu pasiduoti rūpesčiams! Aš noriu linksmai pragyventi dieną! Aš noriu atlikti savo darbą ramybėje, be šio rūpesčių streso! Todėl pasitikiu Juo. Juk JIS mane myli; aš esu Jo vaikas: JIS rūpinasi manimi!!
Nors daug kas nesiseka, tačiau žinau: visus dalykus JIS laiko savo rankoje. JIS viską išves į gera. Nesėkmės neturi išjudinti mano tikėjimo, aš tvirtai laikausi Jo ir Jo pažadų.
Dievas primygtinai įspėja savo tautą nepamiršti, kad JIS yra kasdieninio gyvenimo šaltinis. JIS rūpinasi darbu, butu, drabužiais, maistu ir gėrimu. Pas daugelį krikščionių įsėlina mintis, kad jie patys viską pasiekė. Nors jie dėkoja, bet tai yra kaip ritualas, ne iš visos širdies, tai vyksta labiau protu. Giliai viduje jie mano, kad patys viską sau užsidirbo. Dievas gali viską labai greitai pakeisti! Galbūt už tokį neapgalvotumą mums krikščionims reikėtų truputį atgailos?!
Pasiūlymas: keletą dienų sau užsirašau, kiek išleidžiu pinigų saldumynams. O tada vieną dieną per savaitę atsisakysiu saldumynų ir tokiu būdu rinksiu pinigus. (Tai gali būti ir kiti dalykai, nebūtinai saldumynai). Pasidomiu, kur iš tiesų pinigai padėtų bėdoje, kad jie nenutekėtų kažkokiais tamsiais kanalais. Ir tuomet juos ten pasiunčiu. Man nuo to nei kiek neskaudės, o kitiems padarysiu gera. Čia slypi kur kas daugiau, kad mes visą dieną kažko atsisakome, o ne vien tik tai, kad duodame pinigus. Kas turi daug pinigų, tai nereiškia, kad ir paaukojęs, likusius laisvai praleidi ir perki saldumynus! Esmė, kad laisvanoriškai kažko atsisakome! Tokiu būdu galbūt sugrįšime prie tikro dėkingumo. Ir jį Dievas palaimins
!

Ačiū, Jėzau, Tu duodi man viską, ko reikia! Tu esi mano gyvenimo šaltinis! Man nereikia pertekliaus, bet truputį man reikia. Tačiau Tu viską žinai. Aš noriu Tavimi pasitikėti, kad Tu man viską suteiksi, kas būtina. Ačiū, kad Tu iki šiol ir dabar taip gerai manimi rūpiniesi ir ateityje rūpinsiesi!!

Biblijos skaitinys šiai dienai: 1 Mozės, Pradžios 9

Pripažinimas

VIEŠPATS, tavo Dievas,
pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje:
jis noriai džiaugsis tavimi,
atnaujins tave mylėdamas
ir džiūgaus dėl tavęs giesme,
kaip džiūgaujama iškilmių dieną.
Sofonijo 3, 17–18

Mes visi norime būti mylimi, matomi ir kad mumis būtų džiaugiamasi. Kiti turėtų matyti mūsų gerąsias puses, bet blogųjų – geriau ne. Kas nenori pripažinimo, garbės ir šlovės? Bent jau mums brangiausi žmonės turėtų mus pastebėti, gerbti ir mylėti. Jei to nėra, gyvenimas praranda skonį. Pripažinimas yra vienas iš mūsų gyvenimo variklių. Kiek daug prezidentų siekia visos tautos pripažinimo ir jei jo negauna, tampa sunku. Tai tik dar labiau sužaloja pasaulį ir politiką.
Bet būtent pripažinimo beveik visiems mums ir trūksta. Kūdikystėje mes gavome visą tėvų ir giminaičių dėmesį. Bet bėgant metams iš mūsų pareikalaujama laimėjimų ir gero elgesio. Kas šių reikalavimų neišpildo, ant to yra pykstama arba jis nutumiamas šalin.
Dėmesys, meilė ir džiaugsmas savimi išties labai retas dalykas. Kas randa tokį žmogų, turi būti labai atsargus su juo! Tiesą sakant, santuoka ir šeima turėtų būti tokia vieta, kur žmonės vienas kitą pripažįsta ir myli su visais įpročiais, klaidomis bei trūkumais. Bet ypač šeimose to dažnai stinga!
Dievas mums pasakė „taip“, kai mes buvome sumanyti ir pagimdyti. Ir šis Jo „taip“ nesikeičia. JIS yra tiesiog nekintantis. Nesvarbu, ką mes šiandien darome ir kas eame, JIS nepakeičia savo pradinio „taip“ mums.
JIS buvo laimingas ir džiaugėsi, kai gimėme. Ir kai padarome kažką gero, JIS džiaugiasi dar kartą. Jis visada randa mumyse kažką, kas Jį džiugina. JIS žino, be abejo, ir mūsų tamsiąsias valandas, ir todėl Jo širdis yra kupina užuojautos. JIS liūdi, kai mums kažkas nepasiseka. JIS verkia, kai mes įklimpstame atgal į nuodėmę. JIS yra kantrus ir liūdi, kai atsukame Jam nugarą ir Jį ignoruojame. Bet JIS mus myli ta pačia meile – Jo „taip“ yra „taip“.
Kur yra toks Dievas, kuris taip džiaugiasi savo vaikais, kuris yra toks gailestingas? Kur yra toks žmogus, kuris taip besąlygiškai man sako „taip“? Kur galėčiau saugiai pasislėpti su visu savo sielvartu ir rūpesčiais? Kur galėčiau išsiverkti? Tik pas Jį, mano Tėvą danguje. Tik JIS tikrai gali mane suprasti ir išties paguosti. Kaip gerai, kad Jį radau!!!

Ačiū, Dangiškasis Tėve! Tu esi šalia, labai arti manęs. Tu supranti mano giliausias gelmes. Tau galiu atverti savo širdį ir Tu mane paguodi. Tu sakai man  „taip“, nors nesu ypač tobulas ir šventas. Ir Tu teiki didelę viltį, kad viskas man bus gerai! Tėve, aš myliu Tave, nes Tu mane šitaip myli taip!!!

Biblijos skaitinys šiandien: Pradžios 4 (1 Mozės)

Dangus

Todėl melskitės taip:
„Tėve mūsų, kuris esi danguje…“
Mato 6, 9

Kai pirmasis kosmonautas sugrįžo iš kosmoso, popiežius pasikvietė jį ir paklausė, ar šis matęs Dievą. „Ne, atsakė kosmonautas.“ – „Ak, taip ir maniau, – atsakė popiežius. – Bet prašau, tik niekam nesakyk!“ Netrukus paskambino Sovietų sąjungos prezidentas ir paklausė to paties: „Ar ten, aukštai, matei Dievą?“ Ką turėjo atsakyti kosmonautas – juk jis davė žodį popiežiui… Ir atsakė: „Taip, mačiau.“ – „O, – atsakė prezidentas. – Taip ir maniau… Bet prašau, tik niekam daugiau nesakyk!!!“
Be abejo, tai tik nedidelis anekdotas. Dievas yra danguje, bet kur yra dangus ir kas jis apskritai?
Yra tokie linijiniai gyvūnėliai. Jie gyvena vienoje dimensijoje. Nes juda tik tiesiai, į priekį ir atgal, bet niekada neina į šoną. Linijiniai gyvūnėliai to negali matyti. Jie mano, kad daugiau nieko nėra, jie gali iš tikrųjų eiti tik į priekį ir atgal pagal savo liniją.
Tačiau yra dar ir  antroji dimensija – plokštieji. Plokštieji gyvūnėliai gali eiti į priekį, į šonus, atgal ir suktis ratu. Jie kur kas pranašesni už vargšus linijinius.
Yra ir trečioji dimensija: ilgis, plotis ir aukštis. Šie erdviniai gyvūnėliai kartais perkerta kitų gyvūnėlių tiesiąsias linijas ar plokštumas ir tai visada sukelia didžiulę nuostabą. Kas tai buvo? To neįmanoma paaiškinti. Šių aukštesnių dimensijų neįmanoma suvokti. Tai turi būti stebuklas ar Dievas. Plokštieji gyvūnėliai kartais erzina linijinius ir stumia juos šalin. Jie gali būti ir labai brangūs linijiniams gyvūnėliams, priklausomai nuo jų nuotaikos…
Taigi egzistuoja daug daugiau dimensijų, nei mes galime įsivaizduoti. Galbūt šis dangaus, kaip aukštesnės dimensijos, aprašymas mums suprantamiausias. Dangus persmelkia mus. Jis gali bet kuriuo metu įsikišti į mūsų dimensiją ir nuolat tai daro, pvz., kad išlaikytų planetas ir žvaigždes jų orbitose.
Dievas nėra toli, tik mes negalime Jo suprasti ar pamatyti. Jo pasaulis, dangus, persmelkia mūsiškį. Mes nuolat su Juo susiję per maldą (tai kaip telefonas į dangų), ir JIS bendrauja su mumis per savo Dvasią, kuri mums kalba ir padeda suprasti Bibliją. Dievo įsikišimas į mūsų pasaulį yra pats natūraliausias dalykas, koks tik gali būti. JIS negyvena už mėnulio ar už paskutinės žvaigždės. JIS yra čia! Jis mato ir girdi mus, JIS mus sukūrė ir mus myli, Jis mėgsta mums padėti!

Ačiū, Jėzau, kad Tu esi šalia! Ir kad Tu viską matai! Tu gali bet kada įsikišti ir padėti, nes esi šalia. Tu esi dangaus ir žemės Viešpats. Tu visuomet tari lemiamą žodį ir įvykdai savo valią, net jei stipriai priešinamasi. Tu esi mano Dievas!!!

Biblijos skaitinys šiandien:  Pradžios 3 (1 Mozės)

Mūsų kova

Vis dėlto, gyvendami kūne, mes kovojame ne kūniškai.
Antras laiškas korintiečiams 10, 3

Ar tai ne paradoksas, kad mes turime kovoti? Palikime viską Dievui! Taip, ir savo kovą taip pat.Mūsų kova ne tokia, kaip dažniausiai kovoja žmonės. Jie kovoja dėl galios, pinigų, darbo vietų, karjeros, vaikų, atostogų, savo teisių. Mes tuo tarpu atliekame savo darbus ir dėkojame Dievui už Jo palaimą; esame patenkinti tuo, ką duoda Dievas. Juk Jo karalystėje visa tai tik pašaliniai dalykai; – JIS atseikėja mums iš Savo neišsenkančių turtų. Tad mes kovojame visai kitaip nei kiti žmonės.Mes kovojame ne prieš kitus, mes kovojame už save. Mūsų storas, riebus „aš“ trokšta sosto, tam kad Jėzus-aš valdytų. Mūsų užsispyrusi, verksminga, kieta, nemaloni širdis turi tapti minkšta ir gailestinga, teisiojo Jėzaus širdimi. Mes kovojame prieš troškimus, tinginystę, malonumus, pasipūtimą, keršto troškimą, netikėjimą, kartėlį, gobšumą. Kovojame prieš šio pasaulio mąstymą, nes jis mums daro įtaką pasąmonėje. Reklaminiai šūkiai: nepavydžiu nieko, arba: pavydžiu sau! – giliai įsišaknija mūsų mintyse. “Teisė” į sveikatą, atostogas, automobilį …; – pasitikrinkime savo mąstymą, ar esame veikiami krikščioniškos, ar pasaulietiškos pusės!Ir kai tik mes nusidedame, kuo greičiau lekiame pas Jėzų, tam, kad tamsiosios jėgos neturėtų kada mūsų užvaldyti. Jau biblijos pradžioje Dievas įspėja mus: Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? Bet jei gero nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti“. (Pradžios knyga 4, 7).
Mūsų kova yra už gailestingumą ir teisingumą. Mes reikalingi mokykloje, darbe, politikoje, visur. Juk kovojame prieš tamsiąsias jėgas. Mūsų ginklai padėka ir šlovinimas. Nes ten kur Dievas, ten šviesu ir ten nėra blogio. Melskimės Jėzaus vardu už tamsiąsias jėgas, tai jas išgąsdins ir jos išnyks. Tad taip galima išlaisvinti žmones.
Kaip paprasta, aš turiu tik apsispręsti vykdyti Dievo darbus ir eiti kartu su Juo. JIS skelbia tikrą kovą!
Kelkimės ir kovokime tikėjimo mūšyje!

Dėkoju, Jėzau, kad Tu jau seniai laimėjęs kovą. Aš su Tavimi ir noriu prisijungti pergalėje! Dabar turi viešpatauti Tu, Mano Karaliau, o ne mano senasis „aš“. Dėkoju, kad padedi man visuose reikaluose.

VIEŠPATIES išpirktieji

VIEŠPATIES išpirktieji sugrįš ir,
amžinu džiaugsmu vainikuoti,
įžengs į Zioną.
Juos lydės džiaugsmas ir linksmybė,
liūdesys ir aimanos pasitrauks.

Izaijo knyga 35, 10 ir 51, 11 Kokia svarbi eilutė, juk Izaijas ją savo knygoje pakartojo net 2 kartus!
Čia kalbama apie Dievo tautos išlaisvinimą. Būsime išpirkti per Jį, kai JIS nužengs ir pašauks prie savęs.Tuomet įsivyraus džiaugsmas, šėlsmas ir giesmės; baigsis rūpesčiai ir dūsavimai. Vos galime tai įsivaizduoti! Tačiau kokia našta nukris nuo mūsų pečių, koks akmuo nusiris nuo širdies!
Negalime apleisti savo vilties: JIS tikrai nužengs! Kai Izraelio tautai blogai sekėsi Egipte, Dievas atsiuntė Mozę ir taip išlaisvino Savo tautą. Kai mums blogai sekasi, pasirodo Šventoji Dvasia ir išlaisvina mus, atgaivina, tad mes galime džiūgauti. Jei persekiojimai tampa per sunkūs, pasirodo pats Jėzus ir gailisi Savo tautos. JIS pasirodo kaip Nugalėtojas, Karalius ir Viešpats.
Iki kol Jėzus nužengs, girdėsime liudijimus ir jausime Jo buvimą. Dabar matome tam tikrą eskizą to, kas įvyks. Mūsų išvadavimas nėra šimtaprocentinis, tačiau jau dabar galime pajusti tobulybės poskonį.
Diena buvo nelengva, tačiau dabar jau vakaras. Visi miega, o aš skaitau Dievo žodį. Jo liudijimas atgaivina, suteikia drąsos ir guodžia. Visi rūpesčiai, vargai ir dūsavimai dingsta, kai JIS užvaldo širdį. Juos lydės džiaugsmas ir linksmybė, liūdesys ir aimanos pasitrauks. Taip veikia Šventoji Dvasia mūsų širdyse. Jei atsiveriame Jam, skiriame tam laiko, JIS laikosi žodžio: rūpesčiai atsitraukia, lydi džiaugsmas.

Dėkoju, Jėzau, kad Tu laikaisi Savo žodžio! Kaip gera, kad mane išlaisvini. Kai esu su Tavimi, pasitraukia rūpesčiai, vargai, dūsavimai, baimės. Tu esi VIEŠPATS, kurio Žodis lemiamas!!

Biblijos skaitinys šiai dienai: 50 psalmė, 1 – 23

Jis vėl atsikelia!

„Juk nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė.“
Patarlių 24,16

Mūsų VIEŠPATS pažįsta mus. Jis žino, kad kartais mums pritrūksta drąsos ir jaučiamės prislėgti. JIS žino, kad kartais mes tarsi parblokšti ir sutrypti gulime ant žemės. JIS pažįsta mūsų svyruojančią širdį. JIS žino, kada mus užklumpa depresija, beviltiškumo jausmas, kada apima dvejonės ir nusivylimas. Tačiau šiandien JIS nori mus padrąsinti, nes JIS be galo mus myli ir pažįsta mus vis labiau ir labiau…
JIS niekada mūsų nesmerkia, bet vadina „teisiais“, nes Jėzus išteisino mus. JIS niekada neprimena mums apie padarytas nuodėmes, bet nuolatos atleidžia. Juk JIS sako: mes turime atleisti ne septynis kartus, bet septyniasdešimt kart septynis; ir šio principo laikosi pats.
Nesvarbu kas atsitiko vakar, kelkis šį rytą iš naujo! Negulėk parblokštas ant žemės, nes tavo VIEŠPATS laukia tavęs! Šį rytą JIS ir vėl nori pasitikti tave su meile ir visą dieną praleisti kartu su tavimi. JIS yra Tėvas, kuris besąlygiškai palaiko tave. Kelkis ir neleisk triumfuoti priešui, tam melagiui, žudikui ir naikintojui! Jėzus jį jau seniai nugalėjo…
Atiduok visą garbę ir šlovę savo Dievui ir negulėk parblokštas ant žemės! Leisk paguosti, pakelti tave ir sutvarsčius visus sužeidimus padrąsinti tave, nes Jėzus, mūsų gailestingas samarietis, visa tai nori suteikti tau dabar.

Dėkoju, Jėzau, kad Tu niekada manęs neteisi! Atleisk, kad aš taip dažnai guliu ant žemės ir esu nusivylęs savimi bei gyvenimu. Bet aš noriu atsikelti ir nukreipti savo žvilgsnį į Tave, nes Tu esi mano Išgelbėtojas, Guodėjas ir Pagalbininkas. Tu esi Nugalėtojas net ir mano mažų problemėlių srityje!