Kasdienė mūsų duona

Jėzus sako: Melskitės taip:
Tėve mūsų,
kuris esi danguje,
teesie šventas Tavo vardas,
teateinie Tavo karalystė,
tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.
Mato 6, 9ff.

Kai kurie žmonės turi iš tiesų prašyti kasdienės duonos, nes jie niekada neturi pakankamai. Nors jie ir dirba ar bent jau ieško darbo, bet šeimai mažai kas lieka. Ką jau kalbėti apie drabužius ir butą. Mūsų pasaulis yra turtingas, jis visko turi pakankamai, tačiau vis tiek daugelis badauja.
Čia turime kitus kasdieninius rūpesčius: ar darbo vieta tvirta? Kaip bus su pensija? Ar vaikai tikrai užaugs? O kaip su gyvybės draudimu? Ar automobilis laikys dar keletą mėnesių? Gydytojas nori atlikti keletą tyrimų, ar viskas bus gerai? Yra tiek daug rūpesčių ir tikrų problemų, ir kaip būti linksmam? Taip galima būtų rūpintis ištisai, nuo ryto iki vakaro. Jei to norisi.
Bet viską galima atiduoti mylimam Dievui. JIS rūpinasi savo vaikais. Žinoma, mes norime iš anksto pasirūpinti, tam turime protą. Bet daugelį dalykų, kurių negalime įtakoti, atiduokime Dievui. JIS visuomet pasirūpins teisingai ir gerai. Taip pasakyta Jo Žodyje ir taip buvo visada, tai galioja ir man: JIS rūpinasi manimi.
Aš nenoriu pasiduoti rūpesčiams! Aš noriu linksmai pragyventi dieną! Aš noriu atlikti savo darbą ramybėje, be šio rūpesčių streso! Todėl pasitikiu Juo. Juk JIS mane myli; aš esu Jo vaikas: JIS rūpinasi manimi!!
Nors daug kas nesiseka, tačiau žinau: visus dalykus JIS laiko savo rankoje. JIS viską išves į gera. Nesėkmės neturi išjudinti mano tikėjimo, aš tvirtai laikausi Jo ir Jo pažadų.
Dievas primygtinai įspėja savo tautą nepamiršti, kad JIS yra kasdieninio gyvenimo šaltinis. JIS rūpinasi darbu, butu, drabužiais, maistu ir gėrimu. Pas daugelį krikščionių įsėlina mintis, kad jie patys viską pasiekė. Nors jie dėkoja, bet tai yra kaip ritualas, ne iš visos širdies, tai vyksta labiau protu. Giliai viduje jie mano, kad patys viską sau užsidirbo. Dievas gali viską labai greitai pakeisti! Galbūt už tokį neapgalvotumą mums krikščionims reikėtų truputį atgailos?!
Pasiūlymas: keletą dienų sau užsirašau, kiek išleidžiu pinigų saldumynams. O tada vieną dieną per savaitę atsisakysiu saldumynų ir tokiu būdu rinksiu pinigus. (Tai gali būti ir kiti dalykai, nebūtinai saldumynai). Pasidomiu, kur iš tiesų pinigai padėtų bėdoje, kad jie nenutekėtų kažkokiais tamsiais kanalais. Ir tuomet juos ten pasiunčiu. Man nuo to nei kiek neskaudės, o kitiems padarysiu gera. Čia slypi kur kas daugiau, kad mes visą dieną kažko atsisakome, o ne vien tik tai, kad duodame pinigus. Kas turi daug pinigų, tai nereiškia, kad ir paaukojęs, likusius laisvai praleidi ir perki saldumynus! Esmė, kad laisvanoriškai kažko atsisakome! Tokiu būdu galbūt sugrįšime prie tikro dėkingumo. Ir jį Dievas palaimins
!

Ačiū, Jėzau, Tu duodi man viską, ko reikia! Tu esi mano gyvenimo šaltinis! Man nereikia pertekliaus, bet truputį man reikia. Tačiau Tu viską žinai. Aš noriu Tavimi pasitikėti, kad Tu man viską suteiksi, kas būtina. Ačiū, kad Tu iki šiol ir dabar taip gerai manimi rūpiniesi ir ateityje rūpinsiesi!!

Biblijos skaitinys šiai dienai: 1 Mozės, Pradžios 9

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *